Vairavimo ypatumai Lietuvoje

Ne naujiena, kad Lietuvos keliuose vairavimo ypatumai sukelia vairuotojams stresą, pyktį ir konfliktines situacijas.

Šioje apžvalgoje, nenagrinėsime pavojingo manevravimo, “pakirtinėjimo”, staigaus stabdymo ir panašių šiurkščių pažeidimų ,apžvelgsime elementarius dalykus, kurie galėtų padaryti keliones paprastesnes ir nesukeltų pykčių ir nepasitenkinimo.

Įvažiavimas i sankryžas

Turbūt jau pastebėjote, kad atsirado sankryžų, kurios subraižytos ryškiomis geltonomis linijomis. Visa tai atsirado, dėl vairuotojų sukeliamų kamščių, kada automobiliai įvažiuoja į sankryžas pyko metu, nevertindami, kad jiems tuoj užsidegs raudona šviesoforo spalva. Iš to seka, kad užsidegus žaliai šviesai priešingos sankryžos vairuotojams, šie atsimuša į užkištą sankryža, negali važiuoti, todėl kyla kamščiai. Atrodo ir be geltonų linijų galėtume sąmoningai vertinti situacija ir nekelti kamščių tokiose elementariose situacijose.

Antros juostos sindromas

Čia irgi niekuo nenustebinsime. Dažnai pastebime, kada pirma juosta net būna tuščia, bet vairuotojai rieda antra juosta. Arba vairuotojo požiūris, kad jam kažkada kitam miesto gale reikės sukti į kaire, tai šis iškart užima antros juostos poziciją ir rieda tikslo link. Panašiose situacijose turėtume prisiminti vairavimo mokyklose išgirstas pamokas, kad antra juosta yra skirta lenkimui ir esant galimybei atlikus manevrą persirikiuoti į pirmąją juostą. Tokios situacijos irgi yra dažna spūsčių pasekmė.

Pajudėjimas užsidegus žaliam šviesoforo signalui

Elementari situacija, kai užsidega žalias šviesoforas, o vairuotojas tik po kelių sekundžių pradeda “ieškoti” bėgių svirties ir įjungti pirmą pavara ir dar po kelių sekundžių pradeda judėti. Atidžiau pažvelgus, galime pastebėti, kad pajudėjus automobiliams, tarp jų pernelyg dideli atstumai, to pasėkoje manevrą per žalią šviesą užbaigia penki vietoj dešimt automobilių arba ir visi dešimt, bet paskutiniai penki jau per geltoną-raudoną spalvą.

Nepraleidimas automobilių iš šalutinio kelio

Turbūt kiekvienas susiduriame su šia situacija kiekvieną dieną, bet apie ją pagalvojame, tik kai patys norime išvažiuoti iš šalutinio į pagrindinį kelią. Dažnai būna, kai išvažiuoti iš šalutinio kelio galima, tik kai nesimato atriedančių automobilių. Spūsčių atveju, turėtume sustoti iki išvažiavimo-išvažiavimo, o ne jį užtverti, neleidžiant atlikti manevrų vairuotojams iš kitos juostos pasukti ar išvažiuoti iš šalutinio kelio.

Aukščiau paminėtos situacijos sukelia daugybę neigiamų emocijų ir streso vairuojant Lietuvoje, ypač Vilniuje. Turėtume gerbti save ir kitus ir laikytis ne tik taisyklių, bet ir paprasto žmogiškumo ir sąmoningumo principų.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *